Turiu tris marčias, santykiai su jomis geri., niekada nesipykstam, susitinkam dažnokai. Norėčiau artimesnio bendravimo, daugiau laiko, praleisto kartu, bet jos laikosi ,,saugaus'' atstumo, neatvirauja. Per prievartą nelendu, tenkinuosi tuo, kas yra, bet tikrai jos manęs antrąja mama nelaiko ir nellaikys turbūt. Gal čia tas stereotipas, - anyta velnio pramanyta? Kokie pas jus santykiai?

Aš su savo anyta sutariu labai gerai. Rūpinasi manimi kaip savo šeimos nariu🙂

Ar tik nebuvo temos identišku pavadinimu? 😀

Mūsų santykiai gana dalykiški, jei galima taip pavadinti. Tikrai draugės nesam, bet ir nesipykstam.

Na pagal jūsų aprašymą, tai neatrodo, kad tiktų tas posakis 🙂 skamba kaip normalūs santykiai pas jus 🙂 Mano santykiai su anyta manau geri, nėra tikrai kaip jūsų minėtame posakyje 🙂

Šiaip gal ir gerai, kad per daug nesibičiuliaujam. Nelabai norėčiau gyvent kaip filmuose, kur mamos beveik nesibeldusios į vedusių vaikų miegamuosius gali vaikščiot ir jokių paslapčių tarp jų nėra 🙄😄

Nu jūs jų vyrų mama, o jos turi savo mamas, tai antros ir nereikia :D o šiaip nemanau, kad vengia dėl to kad esate anyta, gal šiaip tokio charakterio, ramaus uždaresnio būdo, gal dar naujos, o ir šiaip gal tiesiog dar žiūri į joms kiek svetimą žmogų. Aš su saco anyta ir nesibičiuliavau, jei atvirai man ji tiesiog ne mano tipo žmogus buvo, nieko blogo, bet nemano ir šiltų jausmų nepuoselėjau

Gal pacios marcios uzdaresnes ir ne jusu cia kalte jog laikosi atstumo....paciai neteko pazinoti uosvienes, bet esu dekinga uz i pasauli atvesta vyra👌