NAOS LOJALUMO KLUBE TU GALI:
- Registruoti Bioderma ir Institut Esthederm Paris pirkinius
- Kaupti NAOS pinigus ir keisti juos į Bioderma bei Institut Esthederm Paris produktus
- Mėgautis išskirtinėmis privilegijomis
DISKUSIJOS
Ar išdrįstumėte išsikelti gyventi į vienkiemį ar atokią sodybą?
Vieša diskusija
Nesenai perskaičiau knygą Ievos Šidlaitės "Šikamiškio kronikos". Joje aprašo apie savo šeimos gyvenimą miško vidury, apie ūkį, daržus ir maisto užsiauginimą. Tad įdomu ar išdrįstumėte jūs išsikelti gyventi į vienkiemį ar atokią sodybą? Mano viena draugė išsikėlė į apmirusį Dzukijos kaimą ir jaučiasi laiminga. Ir tokių istorijų tikrai ne viena.
Aš vienkiemyje guvenu Ir man patinka Niekas nė atvažiuoja, ne pravažiuoja neprasineses Kaimynai pirmieji apie kilometras nuo musu Tiesa, aplinkui ūkininkų pievos, miškų nera
Va tokiame vienkiemyje gal ir galėčiau gyventi :)
Taip... Ne miškuose, o čia pievos, viską matai
Vadinasi man pievos arčiau širdies nei miškas 😄 nes turiu matyt aplink save viską.
Bet žiemą kai tamsu, tai matosi tik tamsa.
Va tas tamsusis laikmetis būtų sunkiausias. Todėl suprantu, kaip visi laukia pavasario ir šviesos gyvendami tokiose vietose.
Viena koja ten ir buvau, širdis netraukė, bet natūraliai susiklostė, kad ir neteko pagyvent normaliai ten😶
Norėčiau poilsiui tokios vietos.
Ne. Bijočiau tokioj vietoj gyventi, visiškai ne man.
Bijočiau ir aš, nes knygoje rašė, jog ryte kieme pamatė vilko pėdas, gyveno gyvatė ir žalčiai. Šitie tai man vie per TV pamačius siaubą kelia 😬
Aš pirmoj eilėj bijočiau vaiduoklių. Po to vilkų, meškų ir gyvačių. Tiesa mešką ir Vilniuj gali sutikti🤣
Vaiduokliai tai senose trobose tik 😁 Prisiminiau apie gyvūnus mieste: atsikėlėme gyventi į Pilaitę. Iš kažkur grįžom, ir kieme matom didelis kiškis ir jį persekiojanti lapė. Tai sedėjom mašinoj, nes nejauku buvo lipti, kol tie žvėrys išsilakstė. Žodžiu lapė greičiausiai liko be pietų 😆
Norėčiau tokių namų ne pagrindiniam gyvenimui, o savaitgaliams, atostogoms ir pan. :)
Aš irgi tokio norėčiau atostogoms.
Tikrai ne. Nesu misko zmogaus. Pasivaiksciot - megstu bet tik tiek
Nenoreciau, bijociau gyvent vienkiemy.
Turėti tokią vietą pabėgimui ir trumpam poilsiui, tai norėtųsi turėti, jaukią mažą sodybėlę, bet nuolat gyventi, tai ne, norisi man ir miesto šurmulio :)
Man lygiai tai pat 🙂
Ramybė ir tyla Vienkiemyje nėra nuolatinio triukšmo, automobilių gaudesio ar kaimynų keliamo šurmulio. Girdi tik gamtos garsus – vėją, paukščius, medžių ošimą. Tokia aplinka ramina mintis, mažina stresą ir padeda geriau pailsėti. Švarus oras ir artumas gamtai. Gyvenant toliau nuo miestų, kvėpuoji švaresniu oru. Aplink – pievos, miškai, laukai. Gali auginti daržoves, laikyti gyvūnus ar tiesiog džiaugtis natūralia aplinka.
Aš pabėgimui iš miesto norėčiau tokios vietos.
Ir neišdrįsčiau, ir labaaai nenorėčiau. Tik mieste norėčiau gyventi 🙂