Ar mokant nieko neveikti, o tiesiog ilsėtis? Ar vis randant kokių darbų ir sėdėti ramiai nemokant?

Sunkiai sekasi,bet bandau

Būna sunku atsijungti nuo darbų, vis apie juos tenka galvoti.

Nelabai, net jei ir nieko neturiu suplanavusi vis tiek norisi kažką nuveikti ir automatiškai prisigalvoju darbų, bet po truputį pavyksta "išjungt smegenis" :D

Ismokau. Dabar mokausi nepavargti :)

Sunku, nes vis pradedu galvoti, ką reik nuveikt 😅

Pasiimu į rankas knygą, tik tuomet pavyksta ramiai pasėdėti :)

Teko išmokti :)

Manau, kad moku 🤔🙂 bet būna dienų, kai norisi vis kažką daryti. Nors jei skrolinimas skaitosi kažko darymas, tada gal ir nemoku ramiai 🤔😁

Moku pailsėti ir leidžiu sau nieko neveikti. Turiu minty jokių buities darbų nedarau tada. Jie nesibaigia, todėl suprantu, kad neverta ir stengtis būtinai viską padaryti lipant per save, per savo savijautą.

Anksčiau visiškai nemokėjau atsipalaiduot ir nieko nedaryt. Būdavo pervargstu nuo visko, atsigulu ant sofos ir iš karto į galvą blogos mintys, kad esu tinginė, nieko neveikiu. Tai šokdavau ir lėkdavau šveist vonią. Dirbau su savimi ir savo galva. Juk niekas nepasikeis, kad vonią iššveisiu rytoj, poryt, o gal net kitą savaitę, ar ne? 😉 Tai dabar matau darbo vaisius. Jeigu jaučiu, kad reikia poilsio, laiko sau, tai be jokios sąžinės graužaties guliu, ilsiuosi, žiūriu tv, skrolinu. Aišku būna vis dar, kad sunku atsipalaiduot, jei indų kriauklėj prikrauta arba reikia nurinkt skalbinius, bet stengiuosi valdytis 😅