Ar laikote save dosniu žmogumi, dovanojate dovanas, sumokate už maistą kavinėje? Ar labiau skaičiuojate, kad visi atsiskaitytų po lygiai, centas į centą ar euras į eurą?

Geriems draugams, šeimai ir aptarnaujančiam personalui - visada dosni, bet su kolegom ar tarp žmonių, kurių nelabai mėgstu ar pažįstu - jau labiau skaičiuoju ir dosnumas baigiasi 😅😅

Mėgstu susiskaičiuot pinigus, nei permokėt nesinori, nei skolinga likt. O dovanas artimiesiems mėgstu dovanot.

Nesu dosnus. Kavinėse arbatpinigiai ir t.t., viskas okey, negaila, visada palieku. Tačiau jei kalbam apie patį pasisėdėjimą ir jei tai nėra šeima, o tarkim kolegos, tai norėčiau, kad po lygiai mokėtume, o ne "daugmaž", nes skaičiuoti mėgstu 😄 Lygiai taip pat ir pats nekenčiu jaustis skoloje, kad ir 50 centų.

Aš galvoju, kad biški toks taupesnis esu. Kartais būnu geras, sumoku už ką nors, bet neperdaugiausiai

sakyčiau dosni artimam ratui, man labai patinka dovanoti dovanas ar šiaip staigmenas daryti

Manau nesu dosni, reikia padirbeti siuo klausimu.

Esu dosni žmonėms, kurie irgi man suteikia džiaugsmo, bet nesu linkusi būti dosni tiems, kas naudojasi manimi

Labai esame dosnus su vyru kitiems, kartais gal net ir per daug.

Nepasakyčiau, kad labai dosni, bet ne skupa, ir centas i centą niekada nesjaiciuotu O iš mėgstu kažkuo pasidalinti, jei jaučiu žmogaus nuosurfuma

Dosni esu tik artimiesiems ir draugams. Kitur nesisvaistau.