Kaip dažnai lankote artimųjų kapus. Sakoma, kad mylėti ir rūpintis reikia, gyvais, bet juk negali pamiršti ir išėjusių

Psichologiškai sunku, palaidoti keli draugai kurie patys pasitraukė iš gyvenimo ir seneliai. Kapinėse aš jaučiuosi blogai negaliu ten tiesiog eiti, turiu nepaaiškinamą baimę.

Dažnai, pora kartų į savaitę.

Kadangi gyvenu nelabai toli kapinių, karts nuo karto sustoju važiuodama pro šalį sutvarkyti artimųjų iš tėčio pusės kapus ar vasarą pvz palaistyti gėlių, nes močiutė, kuri dar pagrindinė rūpinasi kapų "dizainu" gyvena toliau, tad tiesiog nuimu iš jos tą sunkesnį darbą. Gėlėms padaryta vietos nedaug, bet vis tiek kartais užkepinus vandens reikia. Artimieji iš mamos pusės, tame tarpe ir pati mama, kurios netekau 11 metų-palaidoti kitame mieste. Tad ten užsukam važiuodami pas gimines į svečius porą kartų per metus.

Kelis kartus per metus. Kai kurie tolokai, tai dažnai nepavyksta.

Paprastai gaunasi 2-3 kartus metuose.

2 ar 3 kartus per metus. 🙂

Lankau kelis kartus per metus. Sutinku, kad reikia mylėti maksimaliai kai yra gyvi ir su mumis 😍

Karta per metus visada aplankau.

Aplankau dažnai tėvelių ir dukrytės kapus. Vasara gėlės vazose žydi, šaltuoju periodu žvakelės dega.

Teoriškai neturiu kur važiuot specialiai. Senelių/prosenelių kapus tvarko tėvai ir močiutė. Uošvio tvarko anyta. Aišku per gimtadienį, metines uždegam žvakutes