Ar palaikote savo vaiką besąlygiškai, net matydamos, kad jis neteisus, nes o kas jį daugiau palaikys jei net mama ne? Ar vis tik skaudančia širdim galėtumėte pripažinti jo klaidą viešai? Situacijos mokykloje, darželyje, galų gale suaugus vaikams, visuomenėje? Aš nesu ta nagais/dantimis kovojanti ir ginanti, jei matau, kad mano vaikas neteisus.

Aš kovotoja už teisybę. Niekada nefinu vaiko, kai jis neteisus. Bandau jam paaiškinti, kur buvo padaryta klaida. Ir visada jam kartoju kaio yra svarbu suprasti klaidą, prisipažinti kaltu ir atsiprašyti.

Aš ir ta kur reaguotų į pastabas, bet manau, kad yra daug būdų kaip prieit prie vaiko, kalbėtis, taisyti ir pan: nėra taip kad vaikas yra tik geras arba tik blogas, lygiai taip pat nebūtinai eini prieš vaiką jei duodi pastabas.

Esu dirbusi mokykloje , yra tekę stebėti visokias tėvų reakcijas. Viskas suprantama, kai tėvai kalbasi su vaiku, mato vaiko klaidą elgesy, ieško sprendimų. Bet yra buvę situacijų, kai mama stoja mūru už savo vaiką, kuris nuskriaudė kitą, silpnesnį. Mama tiki savo vaiku, nes jis geras ir jis niekaip negalėtų. Jei jau taip įvyko, tai tik aplinkos kaltė(kitų vaikų, budėtojų, mokytojų), jokiu būdu ne jos vaiko. O vaikas mamai išėjus vėl vaikšto išdidus , su šypsena, vėl kabinėjasi prie to silpnesnio, nes mama JUO tiki.

Savo klaidas turi pripažinti ir pasimokyti. Bet jei žinau,kad tikrai teisūs,tai galiu dantim ir nagais gint. O kas Milisandą liečia,tai ji niekada nebuvo adekvati. Neveltui Algelis jau ir buvo išsiskyręs ir dabar nepalaiko. Ne kartą buvo į vietą pastatyta kitų Algio kolegų, bet kai piktžolė vėl atgyja greit 🤣

Ir dabar, kur buvo skandalas dėl Milisandros ir mama išreiškė nuomonę, jog visada bus dukros pusėje. Tai taip, visiškai teisinga nuomonė. Pasikalbėti ar pakritikuoti dukrą galima už uždarų durų, o viešumoje visada tik palaikyti savo vaikus.

Visada pasakau vaikui, jeigu ką blogai daro. Tikrai reaguočiau į pedagogų pastabas ir su vaiku pasikalbėčiau įvertinus jo elgesį.. Bet, jeigu mano vaiką pultų visuomenė, mokykla, tai būčiau vaiko pusėje. Mano nuomone vaiko psichologija yra trapi, todėl turi kas išklausytų ir palaikytų vaiką. Tėvai artimi, tai yra jų vaikas ir tik tėvai gali vaiką drausminti. Joks svetimas žmogus neturi teisės mano vaiko kritikuoti. Ir tėvai geriausiai pažįsta savo vaikus. O dažnai mokyklose pedagogai manau neįsigilina į kažkokias vaikų elgiasio priežastis,neteisingai vertina. Pažiūrėkite, kiek mokyklose patyčių ir smurto atvejų. Ir manau nejudama iš akmens amžiaus su šiuo klausimu. Turėtų mokyklos net atskiras pamokas daryti ir pasakoti apie patyčias ir pasekmes.