Man patinka naturalumas. Naturali plaukų spalva, gražu ir nepasidaže, nors svarbu ir nuotaika. Klausiu, nes sesuo pasakė man dažytis plaukus, o man taip gražu kai eina nedažytais plaukais merginos tad ir pati nenoriu dažytis. Man šlykštu ryškiai raudonos lupos, tad pati lupas dažau retai ir tai neryškua spalva. O kaip grožis patinka Jums?

Gražus žmogus su kuriuo bendrauti malonu

Grazus kai tvarkingas yra

Kai kuriems tinka vienas kitiems kitas. Kiekvieno grozis kitoks

Grozio standartu neturiu. Pavyzdziui, raudonos lupos grazu, jeiputlesnes, plonos graziau neryskiai dazytos. O demesi atkreipiu i grazu kuno sudejima, ilgus sveikus plaukus, taisyklingus simetriskus veido bruozus. O stilius gali buti ivairus.

Aš kažkaip atkreipiu dėmesį į akis, žvilgsnį. Iškart atpažįstu, kur geras, malonus žmogus. Tiesiog veidas toks mielas atrodo, tai man tas žmogus ir gražus. O dabar dažnai sutinku pasipūtusias moteris, išlipa iš naujų mašinų, antakiai iškelti, tokia bjauraus žmogaus veido išraiška, gali net nekalbėt matau iš mimikos bjaurų žmogų. Žodžiu man gali atrodyt iš pirmo žvilgsnio nesimpatiškas žmogus, bet jeigu jis geras nuoširdus, tai jis man pasidaro labai gražus ir artimas. O jeigu iš pirmo žvilgsnio gražus žmogus, bet prakalbus pamatai, jog supuvęs, tai ir ta graži išvaizda nublanksta, žmogus tampa atgrasus.

Visoks :) Kitoniškumas, išraiškingumas, neįprasti bruožai, įdomus stilius. Gal daugiau į charizmą atkreipiu dėmesį, empatiją, jautrumą. O grožis labai subjektyvu ir labai jau kintama savybė. Būna pabendrauji su žmogumi ir jis tampa nebegražus arba atvirkščiai 🙂 Beje, kalbant apie vidinį grožį, tai pastebiu, jog nebūtinai iš pirmo žvilgsnio šiltas ir mielas norintis atrodyti žmogus yra toks pūkuotas viduje, neretai tai būna nenuoširdu. Ir atvirkščiai - kaukė gali būti sarkastiškas ar kiek pasikėlęs bendravimas.