Ar turite nuoskaudų? Nuoskaudų ant vaikų, tėvų, vyro, draugų ar kolegų? O gal ilgai "neliakote" ir paleidžiate? O gal kaip tik "užsistovi" ir sunku "paleisti" arba laiks nuo laiko išlenda, nors atrodo, kad lyg ir "paleidai"?

Nuoskaudas būtina paleisti, nes užsistovėjusi energija gali pavirsti į fizinę ligą. Turėjau nuoskaudų, pamažu paleidau, bet užtruko daug metų.

Turėjau labai daug ant mamos,nes ji labai skriaudė mane vaikystėje ir paauglystėje. Bet suaugusi supratau,kad ji ir toliau gyvens savo įprastą gyvenimą ir ji niekada nesikeis, o aš galiu būti jos priešingybė ir niekada nebūti kaip ji. Ir viską ką ji sakė apie mane blogo ir ką darė blogo,mane pavertė tik stipresne asmenybe. Taip man buvo be galo sunku,bet paleidau visas nuoskaudas,nes aš kitokia negu ji.

Turiu nuoskaudų, bet stengiuos apie jas negalvoti.

Yra tų nuoskaudų, bet dažniausiai negalvoju apie tai.

Žinoma, yra tų nuoskaudų, bet stengiuosi apie tai visai negalvoti

Turiu, kaupiu savyje, kas yra blogai, negaliu atsikratyti.

Ilgai nenesioju savyje nuoskaudu,tik isvadas reikua padaryti,kad vel taip nenutiktu…

Susimasčiau, tai turbūt, kad nėra jų, nes nesugalvoju

Turiu, esu "zlapametnaja".

Yra tų nuoskaudų 😀