Ar jaučiate, kad senstate? Ar tai apmąstote? Ar pastebite pokyčius veidrodyje? Aš kažkur nuo 30 metų pastebėjau pirmas raukšleles, jau nebe tokias dailes rankas, o dar po gimdymo atsirado žilų plaukų. Ir taip pagalvoju, koks gyvenimas laikinas, kaip reikia džiaugtis akimirkomis. Jaučiuosi, kad nesenei buvau jauna, baigus mokyklą, studijas.... O dabar jaunimas mane laiko senąja karta. O kaip jūs jaučiatė? Ar negazdina tas senėjimas? Ar tai priimate kaip natūralų procesą? Ar jaučiatės pasiekę tiek kiek norėjote?

Metai greit bėga, svarbiausia nesubobėti, kaip sakydavom su draugėm ankstyvoj jaunystėj :) Nesijaučiu sena savo kūne ir kol kas to senėjimo nebijau.

Kažkiek gąsdina, kadangi laikas lekia žiauriai greitai. Bandau nieko neatodėlioti ateičiai, o daryti čia ir dabar🙂

Negazdina, tik sveikata visada tūri būt prioritetas 😊

Lauksi ar nelauksi, ji vis tiek ateis, tad reikia priimti tai, kas neišvengiama.

Niekada nebijojau senatvės. Ir nebijau. Man pvz. sunkiausi metai buvo apie 40-uosius, o dabar iškelta galva einu, sunkumus įveikusi. Kartais net gaila 30-mečių, nes gal ir jų didžiausi sunkumai dar prieš akis. Raukšleles lyginu, kiek galiu :) , sportuoju, keliauju, dirbu, vaikai užaugę - jaučiuosi laiminga savo metuose čia ir dabar.

nematau prasmės bijoti to, kas vis tiek neišvengiamai ateis

Man senatve visai ne rauksles.. sena nesijauciu. Ne tie laikai

Manęs nei senatvė, nei raukšlės negąsdina. Ne kiekvienas senatvės sulaukia, tad tik džiaugtis reikės, jeigu turėsime galimybę čia ilgiau pabūti. Gąsdina tik ligos, jeigu jos trukdys judėti ir blaiviai mąstyti.

Gasdina, gasdina...bet susitaikau.

Nuo senatvės nepabėgsi. Sena nesijaučiu, bet raukšlelės jau lenda, matosi, tas nepatinka.