Sūnus turi autizmo sutrikimą ir begalę kitų lydinčių diagnozių, kaip hiperaktyvumas, dėmesio nesukaupimas, isterijos priepoliai,agresyvumas išniekur ir t.t kartais būna labai sunku atrodo daryk viską bet pokyčių nėra. Kartais taip palieka sunku, išsikalbėjimas nepadeda jaučiuosi palūžusi. Kaip kitos mamytės tvarkotės su savim? Su emocijos, pervargimu ir kt?

Pabandykite čia pasižiūrėti https://www.lietausvaikai.lt/stovykla-kurioje-nera-iskeltu-antakiu/

Prieš kiek laiko suzinojote diagnozę?💫 Mes su tuo gyvename beveik 9 metus. Atsimenu tik suzinojus diagnoze, nezinojau kur detis, nebuvo daug informacijos, visko ieskojau, domejausi, skaiciau.. Dabar visai kitaip, žymiai daugiau info ir kitu mamu palaikymo. Bet galiu pasakyt, kad visi sie metai kaip linksmieji kalneliai, tai lengviau, tai sunkiau, visko buna. Tik svarbiausia mamai nepamesti saves, rasti sau laiko, rasti kas padeda nusiraminti, atsipalaiduoti, man siuo metu tapymas pagal skaicius max nusiraminimo budas 😊 o vaikui siulyciau ieskoti terapiju, nusiraminimo budus pagal jo poreikius ir pomegius 💫💞

Bandykite psichoterapijas, lyg tai galima gauti ir kompensaciją

Nors galiu patarti tik iṣ̌ ṣ̌alies.. Bandykit koncentruotis ir atrasti į jo gerąsias savybes. Ir manau, kad tai normalūs vaikai kuriems tik dar daugiau reikia tėvų meilės ir rūpesčio! ☺️ taip pat kreipkitės dėl techninių priemonių kompensavimo, kad ṣ̌iek tiek sudomintų, nuramintų vaiką

Konkreciai nepatarsiu. Bet vienai susitvarkyti labai sunku. Priimkite aplinkiniu pagalba, ieskokite jos. Reikia laiko skirti sau, surasti, kas galetu pabuti kartkartem su vaiku.

Galiu jums palinkėti tik stiprybės ir kantrybės.

Gal jau bendraujate su įvairiomis pagalbomis ir paramomis, bet dar galiu rekomenduoti https://www.facebook.com/sekmingivaikaiABA . Jei būtų konkretesnis klausimas, gal dar ką galėčiau patarti, Kiek supratau, pagalbos ieškote ne sūnui, o sau, čia gal yra net sudėtingiau. Nes vaikas yra laimingas toks, koks jis yra.

Tam jums reikia labai daug kantrybės, susitvardymo, mokėjimo greitai nusiraminti ir dar daugybės dalykų, kurių pareikalauja tokios situacijos, nes labai greitai galima save įrašyti į "blogų" mamų kategoriją, jei imsite pykti, nervuotis ir pan., kas yra visiškai normalu. Tai iš vienos pusės, greitesnis kelias į tą supratimą ir nusiraminimą būtų bendrauti su psichologu, ar kunigu, jei esate religinga, tiesiog atrasti tą žmogų, kuris nukreipia mintis tinkama linkme, pataria, palaiko, leidžia iškvėpti negatyvą ir pripildo pozityvu. O savo jėgomis ką galite padaryti, tai lepinti save. Taip, kaip jūs suprantate tą lepinimą - gal tai bus masažai, gal geras restoranas 1x per mėnesį, gal prabangi kosmetika. Nes jūs esate super stipri mama, ir tokiai mamai turi būti deramas atlygis ;) Dar padeda nuolatinis atskyrimas mintyse: čia ne mano vaikas taip elgiasi, čia jo diagnozė, jo liga..

Manau tikrai atsiras neviena mamytė ir jums patar ką kaip daro, o jums didelius kantrybė ir stiprybės

Pirmiausiai turbut nusiraminimas ir susitaikymas....artimoje aplinkoje turime panasia situacija, zinoma mamai sunkiau, o tetis susitaike, nusiramino....vaikui beaugant daug kas keiciasi ir kartais i labai gera puse, bet darbas su savimi ir vaiku nuolat vykti turi... del saves pasidomekit meditacija...stiprybes sitame nelengvame kelyje