Mano vaikai serga, pasikeisdami. Jaučiuosi kaip kalėjime bevalydama visą Š***.. atrodo kątik pasveiko ir vėl kitas serga. Kaip išgyvename šį periodą?

Sunkiau pasidarė, kai gimė antras vaikas. Vyresnysis parneša ką nors iš darželio, pirmas suserga ir pirmas pasveiksta, tada į jo sirgimo pabaigą suserga mažoji. Pasveiksta ir žiū vėl naujiena iš darželio 🙈 gerai nors tas, kad esu dabar vpa ir nereikia sukti galvos dėl nedarbingumo. Ir bendrai, sūnui pradėjus lankyti darželį, nesitikėjau, kad vaikai gali tiek sirgti ir neįvertinau to, kad sirgs ne tik jis, bet ir mane su vyru neretai užkrės... iš kitos pusės, stengiuosi galvoti, kad tai laikinas etapas.

Visko būna, ir užknisa ir kartais ramiai praeina 🤷 Blogiau gal kai jau beveik pasveikę, bet dar ne į įstaigas eit iškart, ir jau namuose sienom lipa 🤦🤷 laikykitės 💚 ir tai praeis 💚

As dar, kai vyras vakare grista, iseinu bent trumpam pasivaikscioti, kad bent kiek pravedinti galva.

Veikia blogai, bet zinau, kad ne vienai man taip ir isaugs. O su mokyklinuku jau ir dirbti is namu gali.

Tikrai nėra lengva, greičiau pasveikit 🙂

Na priklausomai kokio stiprumo liga, jei tik sloga tai nieko, aišku jei pakaitomis, ir tai vienas ar kitas neina į daržą tai erzina kiek, nes dirbam iš namų ir su vaikais tada darbo produktyvumas mažesnis, bet šiaip normaliai, maniškės nėra, kad labai dažnai ar stipriai sirgtų, šiuo klausimu pasisekė

Ramindavau save jog isaugs, tikrai isaugo ...nepuldavau nieko nei tvarkyti, nei kazka daryti, budavau su vaikais tiesiog -guledavom, snekedavom, sveikdavom

Kažkaip net negalvoju apie tai. Serga tai serga, sėdim namie tada, nes jei serga tai dažniausiai abu ☺️

Tikrai būna nelengva kai daug įsisuka į ligų ratą, bet visada galvoju, kad sergančiam vaikui reikia ramios, švelnios, globojančios mamos. Tai ir pavargstu ir liūdna būna, bet stengiuos išlikti kuo ramesnė. Palaikau jus, labai nesinervokit. Kažkaip tos ligos būna įsisuka, bet tikrai ateis lengvesnis laikas ❤️