Sveikos. Kuris jums etapas su vaiku buvo sunkiausias.? Vienos sako, kai prasidėjo primaitinimas, kitos, kai pradėjo ropoti, kitos, kai pradėjo vaikščioti :D Visoms taip skirtingai. Man atrodo, kad nieko sunkiau už naujagimį negali būti :D

Vienareikšmiškai, sunkiausias etapas su abiem buvo paauglystė.

Paauglystė yra sunkiausias etapas, visi klykimai ir vaikiškos isterijos nublanksta )))

Vaikas vaikui nelygu, pirmiausia. Vienas naujagimis daug miegos, kitas nuolat klyks. Vienas toddleris kris ant žemės ir turės nuolatinius tantrumus, kitas bus ramus :) Mes loterijos bilietą neblogą ištraukėm, mūsų vaikas gan ramus :) bet labai daug kas priklauso ir nuo tėvų požiūrio, nusiteikimo, reakcijos. Tad atsakymų, kuris gi etapas sudėtingiausias, gali būti labai daug. Man asmeniškai nebuvo kol kas nei vieno labai sudėtingi (vaikui dar tik 2,5 metų). Gal pačiai psichologiškai buvo sudėtiniausia, kad 1,5 metų labai atitrūkau nuo socialinio gyvenimo, nes visą laiką žindžiau, kas reiškia, kad vakare vaikas neužmiega be pieno (nusitraukti nepavykdavo), todėl pasiilgau vakarinių išėjimų su draugėm ir pan.. bet viskas laikina ir labai greit praeina :)

Man su pirmu vaiku buvo matyt pirmi metai sunkiausi, bet ne dėl vaiko o, dėl savo emocinio nuosmukio, nes atsirado didelių bėdų su nusiraminimu ir miegu, ko pasekoje atsirado nemiga, su kuria apsitvarkiau jau tik po 2 metų, tada matomai tuo laikotarpiu dar būta ir pogimdyvinės depresijos. Buvo toks slogus periodas, labai daug bliaudavau, pergyvendavau, prisikurdavau scenarijų ir jais įtikėjau, jaučiausi pavargus, kur tik eidavau atrodydavo, kad viskas plaukia pro mane, atsimenu, kad man labai norėjosi viską mesti, atsikratyt savo fizinio ir emocinio skausmo ir kažkur pabėgti, kažkuriuo metu atrodė, kad viskas lyg netikra, kad turiu kažkur išeiti, tada atsimindavau kad negaliu ir labai griauždavau save, kad taip elgiuosi, kad mano būsena traumuoja vaiką ir pan,. Su antru tokiu marazmų jau nebuvo, bet tam ruošiausi. O šiaip bijau paauglystės, blyn galvoju prastai tvarkysiuos su paaugliškomis audromis.

Iki metų buvo sunkiausia.

Auginau du sūnus, jau suaugę. Manau paauglystė pats sudėtingiausias etapas. Gal ir trunkantis ilgiausiai. 🙂

Džiaukites kol maži vaikučiai ,nes yra labai teisingas posakis,MAŽI VAIKAI maži vargai DIDELI VAIKAI dideli vargai. Plius džiaukites jei jūsų vaikai sveiki, nes jei turėtumete auginti vaiką su kokia negalia tie jūsų nusiskundimai kad sunku būtų juokingi💓 Sunku kiekviename etape. Tačiau kaip norėsite priimti tuos sunkumus taip ir turesite aš i visus gyvenimo sunkumus susijusius su vaikais stengiuosi galvoje tureti tik pozityvą, viskas praeina, o mes moterys manau labai daug galime ištverti, ir kurie tuo metu atrodę sunkiausi dalykai veliau atrodo juokingi🌷🌷💓💓💓💓💓💓💓💓

Tik gimus pirmagimiui man viskas buvo kosmosas, tiek maitinimas, tiek miegas, tiek pilvuko skausmai, atrodė toks sudėtingas etapas. Na, o dabar pas mus paauglystės periodas. įdomus etapas, daug čia visokių niuansų :) Na, 3-4 metai ir tai praeis, užaugs į žmogų :)

Man kai pirmas vaikas, tai kiekvienas etapas pilnas baimės buvo, nes viskas nauja, bet šiaip vaikas neblogas, tai tikrai nėr lb sunku...

Kiekvienam etape savi dziaugsmai ir savi vargai. Mano vyresnelei 3 su puse, tai tikrai su ja lengviau, nei su mazyle, kuriai pusantru metuku. Vyresnele jau ir gana savarankiska ir susitarti nemazai ka galima. O abieju kudikyste buvo labai lengva, gal man pasiseke, o gal mano poziuris toks 🤷🏻‍♀️