Dabar ne viena moteris garsiai kalba, kad nenori tureti vaiku ir tiktai ju netures. Bet po to laukiasi, gimdo ir ne po viena. Viskas cia gerai, moteru daznai nuomone pasikeicia:). O po jus visada norejot vaiku? Ar gal iki siol nenorit?

Nuo mokyklos laiku sakiau kad neturesiu vaiku, bet atejus laikui viskas pasikeite-du bernai ir vyras pasoneje

Visada sakiau, kad nenoriu vaikų, bet sutikus tinkamą vyrą kažkaip savaime atėjo noras. :)

Niekada neissivaizdavau saves su vaiku, niekada apie tai nesvajojau ir negalvojau. Tai sakyciau labiau buvau uz ne nei taip. Bet pradejus galvoti ar bandyti ar ne, galvoje pradejo kirbeti o kas jeigu kai noresiu bus per velu.... Siai dienai turiu 1,5 metu bica, nera taip kad nebeissivaizduoju savo gyvenimo be vaiko ar neturiu ka veikt kai jo nera. Vaika myliu, bet antro nenoriu🙄

Ir aš vaikų nenoriu, bet viduje kirba baimė, kad o kas bus, jie užsimanysiu ir bus per vėlu?

Niekada nenorėjau ir kuo toliau, tuo dar labiau nenoriu 😅

Buvo momentų kai labai norėjau, buvo kai visai nenorėjau 😃 o ateityje bus kaip bus

Aš neturiu vaikų ir didelio noro jiems nėra, bet negaliu pasakyti, kad būčiau nusistačius prieš. Tikrai ne, tiesiog taip aplinkybės susiklostė.

Aš manau, kad čia neprivaloma :). Yra - gerai, nėra - irgi gerai :)

Nelabai smarkiai norėjau, bet kai atsirado vaikai, supratau, kad be jų gyventi negalėčiau. Aš sakau, kad iškart pagimdžius ir paėmus vaiką į rankas kažkas galvoje tiesiog paspaudžia mygtuką ir tu tą mažą žmogelį pradedi beprotiškai mylėti 🥰

Nei norėjau, nei nenorėjau. Visad žinojau, kad turėsiu ir tai natūralus mano gyvenimo etapas 🙂