NAOS LOJALUMO KLUBE TU GALI:
- Registruoti Bioderma ir Institut Esthederm Paris pirkinius
- Kaupti NAOS pinigus ir keisti juos į Bioderma bei Institut Esthederm Paris produktus
- Mėgautis išskirtinėmis privilegijomis
DISKUSIJOS
Seneliai ir anukai
Vieša diskusija
Ar daug jusu tevai praleidzia laiko su anukais? Ar visad pasaugo kai paprasot? Ar vaikai nori vaziuoti pas senelius?
Labai noriai leidzia laika tiek su mano mama, tiek su vyro tevais. Labai myli vaikas visus. Zinoma ir seneliai labai myli ir rodo demesi.
Labai noriai, kiekvieną savaitgalį aplankome. O vasarą ir atostogauja pas juos😊
Noriai padeda kai paprašai, o dukra veržias, nes ten ir nemiegot ilgiau gali ir saldumynai į trasą :-D
Mūsų seneliai toli, bet kol užaugo vaikai visaip sukdavomės :) Sloguojančius, kosinčius savaitei nuveždavome jų priežiūrai, labai pagelbėdavo. O dabar jau anūkai jiems pagelbėja. Mielai ten važiuoja, nes ir skanėstų priperka, šaškėm pažaidžia, o močiutės maistas tai iš vis pats skaniausias. tai dar garsiai pagiria.
Padėčiau su malonumu, tik anūkų vis nėra, tenka šuniukus dukros prižiūrėti
Mano uošviai arčiau gyvena, niekada jų neprašau pažiūrėt vaikų, patys pasisiūlo. O vaikai veržiasi pas juos :D
Todėl ir veržiasi, nes seneliai rodo iniciatyvą bendrauti, vaikai tą pastebi.
Kol vaikai buvo maži, vyro tevai labai padedavo. visur isleisdavo. dekinga buvau tikrai.
Seneliai toli gyvena , bet kai nuvykstam labai daug pagalbos su laukiam
Aš iš priešingos pozicijos, esu močiutė - iš savo vaikų turiu net 6 anūkus. Pasakyčiau, 90% priklauso nuo tėvų. Su vienais anūkais bendrauju laaabai daug, kartu švenčiam šventes, važiuojam į ekskursijas, varžybas, žygius ir apskritai betarpiškas bendravimas ,,ir laimėje, ir nelaimėje'' :) Su kitais bendravimas formalus, pasisveikinimai su būtinomis šventėmis, gimtadieniai net ne visada. Vaikams ir anūkams neperšu bendravimo stiliaus ir nelendu per prievartą, jie renkais patys.
Kaip įdomu. O aš būdama anūkė matydavau uždaresnę močiutę ir niekada nedrįsdavau pati prie jos prieiti, atrodydavo lyg atstums ar nesupras, lyg neįdomi aš jai. Nors su tėvais ir važiuodavome aplankyti bent kartą į mėnesį, bet taip ir praslankiodavau pakampiais praktiškai net nekalbėjusi, kai tuo tarpu kita močiutė gana dažnai vesdavosi ir veždavosi kartu kur nors, pati pasiūlydavo ar paprašius padarydavo kokį skanėstą.
Tiek mano, tiek vyro tėvai toli nuo Vilniaus, tai pagalbos mažai.