Padiskutuokime. Kaip manote ar pernelyg didelė tėvų kontrolė nedaro neigiamos įtakos vaikui? Turiu draugę, kuri labai griežtai kontroliuoja vaikus, tiek technologijas, tiek saldumynus ir pan. Ir vyresnysis vaikas pasižymi blogu elgesiu, tiek mokykloje maištaujantis prieš mokytojus, tiek namuose net dreba kaip nori saldumynų, kartais pavagia iš tėvų pinigų, kad tik nusipirktų čipsų ir saldumynų. Aš savo vaikams praktiškai ribojimų neuždedu, ir pastebiu jie priešingai elgiasi nei draugės vaikai, saldumynus taupo, pamokas noriai ruošia, stengiasi, gerbia mokytojus. Ir man kartais net gaila tų vaikų, atrodo ta kontrolė iššaukia vaikų pasipriešinimą, maištavimą. Kaip manote jūs? Ar reikia tos kontrolės, ar tai negadina santykių su tėvais, netampa tėvai vaikui priešai..

Cia jau daug priezasciu tam maistavimui yra. O balansa surast sunku.

Aš vaiko stipriai nekontrolioju, pradedu riboti kompiuterio žaidimus kai mokslai pradeda silpnėti. Tada pasitaiso ir porą savaičių jo neliečiu

Aš manau, jog tėvai turi brėžti ribas, bet jos neturi įspausti vaikų į rėmus, kur nėra galimybės rinktis, ar turėti savo nuomonę. Aš esu griežta ten, kur vaikui gali būti nesaugu, bet atvira diskusijoms ir išklausau vaikus, jei jie nori išsakyti savo nuomonę, ar nori būti išgirsti. Noriu būti vaikui tas žmogus, į kurį jis nebijos kreiptis, o ne bijos eiti į namus arba viską darys slaptai.

Šiaip tėvai yra tam kad brėžtų ribas, auklėtų. Kažkiek kontrolės turi būti, bet ir vaikams reikia leisti būti vaikais, tik aišku sunku tą viduriuką gerą rasti, juolab kad ir vaikai skirtingi. Man dabr iššūkis, tai vaikų mitybą, kol pirmoji dukra buvo maža gana griežtai iki 3 metų ribojom saldumynus, vėliau jau nelabai buvo prasmės to daryt, nes prasidėjo gimtadieniai ir pan, bet užtat dabar 6+ atsirenka pati, neturi pripratimo kokiom kokolom,mieliau renkasi vandenį, tai čia ta ankstyva kontrolė ir mitybos diegimas mums pasiteisino su ja, tuo tarpu su mažąją prašovėm, nes jai nuo anksčiau buvo leista ir duodama daugiau saldainių, tai sunku su saiku, aišku ir maža dar, bet vis tiek kita tendencija eina. Tai man čia toks mano asmeninis pvz sau, kai jau žinau kur ir kokias ribas reikėjo brėžt ir kur prašoviau

Sudėtinga.bet balansas tarp visko geriausia. Nesvarbu, kad mes suaugę, reik pagalvot kartais kiek ko sau leidžiame, ar ne per daug? 🙃

Jei atvirai - tema be dugno, nes abi pusės, tiek laisvės, tiek kontrolės, turi teigiamų ir neigiamų pusių. Tokia amžina diskusija kaip ir atsakymo ieškojimas į retorinį klausimą.

Iš asmeninės patirties, tai vaikystėje ir paauglystėje tėvai nekontroliavo, leido pačiai priimti sprendimus, pasitikėjo manimi. Buvo visko, bet per daug problemų nekėliau ir nemaištavau 😉 na, o turėjau draugę, kurią tėvai itin griežtai auklėjo ir kontroliavo, tai kai išvyko į kitą miestą studijuoti, visiškai pasileido plaukus (narkotikai, vakarėliai ir kt.). Tai visada galvojau, kad nereikia imtis kažkokių kraštutinumų ir, priklausomai nuo situacijos, pasirinkti tą griežtumo - laisvės balansą.

Kas per daug tas nesveika kaip sakoma. Tai manau per didelė kontrolė tikrai nėra gerai... Na bet kiti taip daro su ekranais, saldumynais 🤷 Sunku turbūt tą viduriuką surasti... Kai prasideda vagystės, tai jau signalas 🤔 manau visiems, ne tik vaikams kontrolė iššaukia pasipriešinimą🤷

Visame kame turi būti balansas. Ir šeip, aš už savarankiškumą ir viens kito pasitikėjimą.

Per didelė kontrolė- veda į priešingą rezultatą, vaikai "užsidaro", pradeda slėpti ką daro, neatvirauja, nesikalba, neišsipasakoja. Ko pasekoje nebėra ryšio, maištavimas mokykloje ir pan. Tegu draugė pasiklauso Olego Lapino paskaitų :) o mes family link naudojome iki 13 m. kol sukako vaikui, tam tikros taisyklės ir susitarimai namuose yra ir stengiamės (VISI) jų laikytis, vaikui turi būti pavyzdys tėvai, o ne "prievaizdai" ... atsiranda elgesio problemos ir tenka jau su specialistais jas spręsti...