Pasidalinkit patarimais! Labai gera iliustracija, bet mano atveju ji neveikia 🤣

Nereikia versti. Jei mato pavyzdį susidomi patys. Aš nuo pirmos klasės pasislėpus naktim skaitydavau,nes buvo labai įdomu.tai dukra irgi nuo pirmos klasės slėpdavosi su hariu poteriu🤣🤣🤣 bet va kai mokyklinę knygą reikdavo per savaitę perskaityt ir atsiskaityt tai jau bėda,nes toli gražu ne visos patinka,tai irgi mano charakteris - nepatinka ir nedarysiu 🤣 ir nepriversi,geriau pastaba🤣

Skaito pats:) kol kas jokių problemų

Pamenu, kad nuo pat mažų dienų matydavau tėtį skaitantį, ir taip normaliai skaitantį, net žiūrėdamas televizorių ar valgydamas skaitydavo :) Manau, kad šitas pavyzdys ir mane užkrėtė skaitymu, nes nuo kokių 6 metų knygas tiesiog "rijau" - pradžioje tai buvo vaikiškos pasakos, paskui jau visokios nuotykių ir paauglių knygos, paskui rimtesnės. Niekas nevertė, neįkalbinėjo, tas skaitymas atėjo kažkaip savaime.

O gal siuolaikiniams vaikams knygos priimtinesnės audio formatu. Ir iš suaugusiųjų daug kas klauso audiotekos, ne vienam per ten priimtiniau.

Manau ateis laikas ir pradės skaityti, versti nieko nereikia daryti.

Manes neverte skaityti. Turejau broli kuris itin daug skaite, tai jis pats noredavo tureti kazka salia su kuriuo galima padiskutuoti apie tai, kad as buciau temoje, uz ka jam esu labai dekinga. Jis palikdavo man knyga gera ir sake- tu tik perskaityk 5 puslapius o toliau galesi neskaityt. Ir tai visada suveikdavo!!! O tada jau galejom zaisti, kalbetis ir pan, nes daugelis knygu buvo nuotykiu- Zulio Verno, Marko Tveino ir pan ir pan. Turejom savo pasauli, kuri atsinesem is knygu, buvo be galo idomu. Bet va mokyklos literaturos nemegau, daug klasikos, tikrai ne pagal amziu.. neidomu buvo,. dabar pastebiu vaikai net trecdalio tiek neskaito kiek mano vaikysteje mes skaitem.

Mane pačią vaikystėje mama vertė skaityti, gal todėl iki šiol nemėgstu to daryti 🙈

Manęs skaityti neversdavo, patikdavo pačiai, nes galėjau rinktis patinkančias knygas, na išskyrus mokyklines. Patikdavo rašyti trumpas recenzijas po knygos skaitymo. Mokytoja kurdavo knygų skaitymo lenktynes klasėje ir laimėtojams būdavo skiriami prizai už daugiausia per mėnesį perksaitytų knygų

Man patinka skaityti, skaitau kasdien o vaikai galėtų skaityti t.p. daugiau 😁 Bet skaito tiek, kiek reikia mokyklai (kažkiek puslapių, 500 ar pan. per trimestrą). Patys eina į biblioteką išsirinkti knygų, ne itin noriai, bet nueina. Namuose visas pasak jų įdomias knygas jau perskaitė. Kokių nori, nežino. Kai sūnus buvo mažesnis, tai laukdavo Knygų mugės, kad nupirktume naujausią Nevykėlio dienoraščio dalį. Šitas visas dalis perskaitė greitai. Dabar jau išaugo iš tokių knygų. Penktokui pasiūlaiu perskaityti 'Mažąjį princą", kai perskaitys ir aprašys gaus piniginį atlygį. Šioks toks skaitymo įpratis yra paskaityti prieš miegą. Bet karts nuo karto dar reikia "priminti".

Vaikystėje niekas manęs nei kažkaip skatino, nei vertė skaityti, nei rodė kažkokį ypatingą pavyzdį. Man pačiai patiko skaityti ir tiek... 🙂 Manau, arba yra potraukis knygoms, arba nelabai... 🤔