Su kinrožiu arbata, natūralu ir labai gražu :)

Kiekvienais metais su močiute margindavome vašku, šiemet prieš pat Velykas močiutės netekome, tačiau tikrai tęsime šią tradiciją.

Įvairių dažymo būdų ir tradicijų turime savo šeimoje. Dar vaikystėje mama Velykų pusryčiams kiaušinius virdavo šieno mirkale su svogūnų lukštais. Būdavo tokie chaki margučiai. Kitus svečiams parodyti skirtus margindavom su žolytėm, lapeliais, siūlu apsukant ir į maistinius dažus. Tarpe šių rinkdavom gražiausius, mama juos išsisaigodavo iki sekančių Velykų. Dabar su vaikais bsndysime marginti vašku. Ir dar labai gražiai gaunasi susukus į popierinę servetėlę kiaušinius, juos pamirkyti į skirtingus dažus ir leisti išdžiūti. Kaip akvarele nutapyti gaunasi🙂

Kasmet natūraliai - su svogūnų lukštais 😊

Turime tradicija su seima is vakaro arba ta pacia diena vaziuoti i miska (nesvarbu koks oras) ir prisirinkti ivairiausiu zoleliu, samanu, o tada dazome tik naturaliu budu - merkdami apvyniotus kiausinius zolelemis i svogunu lukstus arba i melynojo kopusto nuovira.

Papuošti žolelėm, svogūnų lukštais, apvynioti medžiagoj (panaudojamos senos pėdkelnės) ir išvirti natūraliuose dažuose :)

Kiek save šeimoje prisimenu, visados mama per Vėlykas dažydavo kiaušinius svogunų laiškais. :) Žinoma, buvo ir pirktiniais dažais dažyta, kartais lipdukais apklijuota, o kelis kart ir vašku dažyta, bet visada gražiausiai atrodydavo svoguno lukštais dažyti kiaušiniai, būtent todėl be jų ir neįsivaizduoju savo velykų. :)

Šiais metais dažome margučius su svogūnų laiškais ir taip pat bandysime puošti su servetėlėmis 🥰

senuoju patikimiausiu budu - svogunu lukstais:)

Su vaikais dažome įvairiomis spalvomis, lipiname lipdukais. Šiais metais bandysime dažyti su svogūno lukštais ir žolelėmis.