Pats labiausiai nevykęs grožio eksperimentas buvo pasidaryti svogūnų sulčių plaukų kaukę.... Tas kvapas mane lydėjo dar keletą savaičių.. Nors turėjo padėti augti plaukams nu bet niekada niekada daugiau:)

Du įsimintiniausi, kai tapau tikrai kaip helovyno šmėklą: paprašiau kirpėjos, kad mano šviesintus plaukus nudažytų natūralia spalva, tai gerokai pertamsino, norėjosi verkti; kažkada per drąsiai pradėjau naudoti retinolio serumą kelis vakarus iš eilės, tai odą tapo kaip nudeginta :)

Sausi plaukų šampūnai visiškai netinka mano galvos odai. Bandžiau kelis variantus, bet daugiau panaudojus prasidėdavo galvos niežėjimas, vėliau galvos odą raudonais plėmais "išmėtydavo". Kitas nepasiteisinęs dalykas - plaukų kirpimas aukščiau pečių, visai nepatiko.

Tikriausiai pats skausmingiausias eksperimentas buvo pašukuoti plaukus apvaliu šepečiu... Kadangi įsivėlė tokioje vietoje, kur lengvai neiškirpsi, teko mamai po plauką atpinti. Tai truko 3 val., ir aš visą tą laiką praverkiau. Kai taip pat nutiko ir dukterėčiai, mes tiesiog nukarpėme šepečio dantukus - netruko ir 10 minučių :D

Kartą nusprendžiau pati pasidaryti kirpčiukus. Rezultatas priminė virtuvines žirklutes ir blogą sprendimą vėlai vakare. Nuo tada kirpėja yra mano geriausia draugė.

istorija iš gyvenimo , gimė pirmas seneliui anūkas ,su gražiais auksiniais plaukučiais . Senelis didžiuojasi , pirmas ir dar berniukas . Tačiau pamatė senelis anūką ir sako : geriau būtų gimęs , kaip jūsų mašinos spalvos . O mes tada turėjom žalios spalvos "Žiguli " automobilį .

Dar mokydamasi mokykloje buvau plaukus nusidažius raudonai :) labai netiko ta spalva.

Kartą sugalvojau atsinaujinti – pamaniau, kodėl gi nepasišviesinus priekyje dviejų sruogų, kaip dabar ant bangos ? Nusipirkau dažus, pasidėjau rankšluostį ant pečių ir pasijutau tikra kirpėja. Po pusvalandžio žiūriu į veidrodį – vietoj švelnių, baltų sruogų mane pasitiko… ryžos! Bet čia dar ne viskas – dažai, matyt, nusprendė pabėgioti po galvą ir paliko kelis šviesesnius meno kūrinius. Atrodžiau kaip eksperimentinis leopardas su oranžiniu atspalviu. Tą pačią akimirką supratau – reikia gelbėtojos. Kirpėja mane pamačiusi tik atsiduso: „Na, bus ką veikti…“ Užtat dabar visiems sakau – eksperimentai gerai, bet plaukai nėra laboratorija! 😄

Nežinojau, kad negalima naudoti savaiminio įdegio veidui ką tik nusidažius antakius 😀 Sužinojau skaudžiu būdu - ryte atsikėliau beveik neoniniais oranžiniais antakiais 😀 Tai aišku, kad tą dieną dar turėjau dalyvauti kažkokioje šventėje 😀

Atostogų metu susišvietė, kad plaukai per ilgi, trukdo per karščius, tai pažiūrėjau kelis youtube video ir čik čik čik per kasas. Plaukai tikrai tapo trumpesni, galva lengvesnė, bet raip prisikarpiau ir prisilaiptavau, kad teko šiek tiek atsiauginėt, jog jau savo amato meistras galėtų kažką padoraus iš situacijos išspaust. 😁💇‍♀️