Cukrus ne tik saldus – kartais jis sukelia migrenas, nuotaikų kaitą ar net odos problemas. Aptarkim, kaip atpažinti, kad jo per daug, ir kokie maži pokyčiai realiai veikia.

Aš stengiuosi saikingai, atsisakyti būtų sunku.

10 m stengiausi nevartoti cukraus. Po karantino atlaisvinau vadzias, tad visko buna. Dabar noriu vel nebevartoti, nes ir cukraus kiekis biski padidejes...

Mes su šeima kaip tik nuo lapkričio "užraukėm" saldėsius. Vaikams tai pasakyta, kad laikomės tokio režimo iki Kalėdų (plius Adventas prasidėjo, tai gaunasi savotiškas pasnikas jiems :D), nes bet kokiu atveju per Kalėdas bus saldumynų. Tai turimus saldainius sudėjom į krepšį ir užkėlėm ir laukia jie Kalėdų. Tai nėra taip, kad negali jie nieko saldaus valgyt jei gimtadienyje kažkieno dalyvauja, ar jei į svečius kur einam ir ten būna, bet namie taip kaip anksčiau būdavo, kad yra saldainis ir pasiima, jau nėra. Su tokiu saldumynų ribojimu šiaip tikimės patys kažkiek kitaip pradėti žiūrėti į maistą, ir kad jauniausia dukra pradėtų normaliai valgyti, nes pastaruoju metu sunkiai sekėsi jai ir šiaip ji lyginant su vyresne, kuri iki 2 m saldainių nėra gavusi ir dabar turi saiką, yra pradėjusi ragauti saldėsius jau nuo metų, tai ne visada žino, kada sustot.

Labai pats ir neatpažinsi, nes cukrų vartoji nuolat (su duona, su atitinkamais pieno produktais, žodžiu su kasdieniniu maistu), organizmas nuolat to cukraus gauna. Jaučiu rimtai pasijaučia kažkas tik tada kai jau kilogramai neduoda ramybės, kai energijos stygius prasideda, kai odą spuogai išmeta ir kai žinai, kad iki tol nuolat saldėsius į save kišai, bet kad su kasdieniniu maistu to cukraus gauni, tai nė nesusimąstai.

Cukraus visada per daug. Bent jau pridėtinio cukras reikia atsisakyti, kad sveikatos problemų kuo mažiau kiltų.