Diskusija apie priėmimą – kaip išmokti mylėti savo kūną ir rūpintis juo su švelnumu, o ne kritika.

labai plati ir diskutuotina tema, kiekviena turime atrasti savo būdą kaip pamilti save:) O kad kiekvienos iš mūsų kūnas vertas meilės, čia net klausimo nėra, visos mes žavios savaip:)

Bent man padėjo sveika mityba, kai pastebėjau kaip keičiasi kūnas, mintys. Galiausiai pradėjau keisti visas savo mintis, kad niekas tavęs taip nemylės kaip tu pats. Priimti save toks koks esi, nesistengti kitiems įtikti, stengtis dėl savęs. 😊

Save pradėjau mylėti po ligos. Paradoksas, bet liga kaip tik paliko savo žymę, kuri įtakoja išvaizdą.

Manau, su tiek stereotipų, kurie dabar brukami visur - yra dažnai sunku priimti save tokius, kokie esame

Stipriai susiję su saviverte ir aplinkos grėsmėmis jai pakenkt.

Manau, kad meilė sau ne tik apima kūną, bet ir save patį kaip žmogų. Ribų nustatymas ir pan.

Nematau tame problemos. Megstu savo kuna.

Manau su psichologo pagalba tik pavyktu.

Labai sunku išsiugdyti šį jausmą.