Tyrimai rodo, jog žmonės, kurių odos problemos yra vidutinės arba sunkios, labai dažnai susiduria su psichologiniais sutrikimais. Tokie psichologiniai veiksniai kaip stresas, įtampa, intensyvios ir sunkiai reguliuojamos emocijos (pyktis, nerimas, liūdesys ir kt.), išprovokuoja odos ligos paūmėjimą, sunkina odos būklę, dėl to  jaučiamas diskomfortas ir reikalingas intensyvesnio dermatologinio odos gydymas.

Šiuolaikinis, itin greitas gyvenimo tempas kelia įtampa ir dažnas iš mūsų jaučiame reguliarų stresą. 

Kaip stresas atsispindi mūsų odoje?

Dėl išsiskyrusių streso hormonų padidėja riebalų išsiskyrimas, dėl ko suaktyvėja aknė, rožinė. Suaktyvėjus lėtiniams uždegimams gali atsirasti ar pamūmėti žvynelinė, grybelinės ligos, egzema. Sulėtėjusi kolageno, elastino gamyba ir padidėjusi jo destrukcija gali vesti į priešlaikinį odos senėjimą. Taip pat itin dažnas reiškinys – plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas. 

Kaip padėti mūsų odai išvengti streso pasekmių?

Kosmetikos priemonės ar procedūros gali šiek tiek padėti sumažinti odoje matomą nuovargį ir įtampą, tačiau šios priemonės duos geriausius rezultatus tuomet, kai susirūpinsime dviem svarbiausiomis organizmo funkcijomis: mityba ir miegu. 

• Straipsnį apie sveiką mitybą, rasite čia. 

• Straipsnį apie miego svarbą ir jo kokybės gerinimo būdus, rasite čia. 

Sveikatingumo mentorė bei klasikinės jogos mokytoja, Aušra Kuliešienė, dalinasi naudingomis streso valdymo technikomis, kurias galime pritaikyti kiekvienas:

„Užklupus stresinei situacijai galime sau padėti keliais lygmenimis: fiziškai ir mentaliai. Yra labai daug technikų, padedančių valdyti streso hormonus ir nukreipti juos tinkama linkme, pvz.: susikoncentruoti viešai kalbai, darbo pokalbiui, svarbiam susitikimui, sporto varžyboms, konfliktinei situacijai ar kt. Ne visada galime pasiruošti netikėtumams, bet savistaba ir reguliarus sau tinkamų praktikų taikymas duoda išties teigiamus rezultatus. Svarbu eksperimentuoti ir atrasti tai, kas veikia kiekvienam individualiai.

Kitą kartą, kada pajusite nerimą ar baimę, padarykite šį mentalinį pratimą - paklauskite savęs: "Kaip aš jaučiuosi ir ko tiksliai aš bijau? Kas blogiausio gali nutikti? Ar tai yra realu?" Pavyzdys: apninka baimė, kad išmes iš darbo už klaidą - ar tai yra realu? Užduokite sau ir tokius klausimus: "Ar aš galiu sau leisti suklysti? Ar kitiems leidžiu klysti?" (Tai nebūtinai reiškia, kad suklysite, tiesiog viduje atsiras daugiau erdvės visiems galimiems variantams). Atsakymus į klausimus geriausiai rašyti ranka - veikia stipriau, negu tik pamąsčius, daugiau pamatome situacija iš šalies, tarsi iš trečio asmens perspektyvos. Ugdykite atjautą sau ir mokykitės 'viduje' paleisti, jeigu kažkas nepavyksta iškart, tai yra visiškai normalu ir žmogiška.

Iš fizinės perspektyvos - stresinių situacijų metu nenustokite savęs stebėję: "Kas su manimi vyksta? Kurioje kūno vietoje jaučiu nerimą ir baimę? Ar galiu dėmesingai 'kvėpuoti ta vieta' ir pajusti ten daugiau erdvės ir mažiau spaudimo?" GIlus įkvėpimas per 4, pauzė ir iškvėpimas per 4 sekundes - padės pajusti šią akimirką ir stabilumą. Jeigu stovite paspauskite pėdas į žemę, pajuskite pagrindą po savo kojomis, pašokinėkite - jeigu turite galimybę, iškvėpkite su garsu ir atodūsiu - tai leis pajausti ir išgirsti save. Jūs galite savo nerimą paversti stiprybe ir nukreipti streso metu susikūrusią energiją reikiama linkme. Belieka nuoširdžiai treniruotis ir norėti eksperimentuoti bei pažinti save.“.

Rūpinkitės savimi ir savo vidine būsena! 💛

Ačiū už naudingą straipsnį!

Ačiū už naudingą straipsnį,

nadinga, aciu:)

Labai idomu ir naudinga paskaityti. Tikra tiesa!

Tikra tiesa, jei tik patiriu sunkumus iškart paūmėja seborėja😔

Tikrai taip, mūsų išorė (oda, kūnas) parodo, kas vyksta mūsų viduje.

Tikrai naudingas straipsnis, ačiū! 🌸✨

Labai naudingas straipsnis, tikrai pastebėjau, kad po didesnio streso paberia veido odą